ŽODIS

Žodžio sudėtis Kiekvienas žodis yra sudarytas iš dviejų dalių: kūno ir dvasios. Žodžio kūnas Žodžio kūnas sudarytas iš garsų - raidžių, kuriuos girdime, matome ir galime pakartoti; nepaisant to, suprantame, ar nesuprantame. Žodžio dvasia Žodžio dvasia (jėga,veikla) priklauso nuo kalbėtojo dvasios, žodžio žodyninės reikšmės, klausytojo dvasinės būklės, su supratimo ar nesupratimo. Žodžio dvasia, negalinti prisiliesti prie klausytojo ( nesuprantama), yra neveiksminga, bet ji yra. Ar žodis yra dvasia? Jeigu išgirstame ar perskaitome žodį ir jis įvykdo dvasios pakeitimą ar palieka anspaudą, jis yra dvasia.  Ženklas ir žmogus  Ženklas. Visa, kas ką nors rodo, yra ženklas. Pvz.: Prijungto prie laidų voltmetro rodyklė nepajuda. Vadinasi, voltmetras rodo, kad laiduose nėra elektros srovės. Pagal tokį ženklo apibrėžimą, ir garsas, ir raidė, ir sakinys, ir šnekta, ir tautosaka, ir pats žmogus yra ženklas. Mes nuolat esame ženklų gausybėje.  Žmogui ženklai yra suprantami ir nesuprantami. Suprantami tokie ženklai, kurių esmę, reikšmę ar prasmę galime nusakyti. Pvz.: "duona"- galime nusakyti jos sudėtį, reikšmę, paskirtį, atsiradimą ir t.t. Nesuprantami ženklai yra tokie, kurie yra, bet apie juos nieko negalime pasakyti arba galime kalbėti tik menama forma.  Ženklo veikimas. Visi ženklai yra veikiantys. Jie yra skirstomi į saviveikius ir kitaveikius. Saviveikis ženklas yra toks, kuris gali veikti save ir kitus. Pvz.: "upelis" - keičia vagą pavasarį ištvinsta, vasarą išdžiūsta, neša šapus -jis pats kinta ir keičia aplinką. Kitaveikis ženklas savęs neveikia, o veikia tik kitus. Pvz.: žodis "upelis" -jis savęs neveikia, o tik kitus; kai jį išgirstame ar perskaitome, jis veikia mus tiek, kiek jį pažįstame.   Ženklų lygiavertiškumas. Visi ženklai yra skirtingi, bet kai kuriais atvejais sutartinai gali būti lygiaverčiai Pvz.: "vanduo = vaser = voter = voda = akva = H O". Visada pagal reikalą vieną ženklą galime pakeisti kitu lygiaverčiu ženklu, bet ne tapačių. Yra išimčių, kai vienas ženklas neturi sau lygiaverčių ženklų. Pvz.: lietuvių "dievaitis" neturi atitikmenų kitose kalbose.  Ženklų panašumas. Visi ženklai savo prigimtimi yra panašūs. Pvz.: "karvė" ir "vėjas": abu turi jėgą, garsą, geba patys judėti; žodžiai turi po tris vienodus garsus a, ė, v ir t.t. Jie sudaro vienybę, nes visi iš vieno vieneto.  Ženklų skirtumas. Visi ženklai yra skirtingi. Pvz.: "1" ir "1". Ar tikrai jie yra skirtingi? Yra skirtingi, nes vienas parašytas anksčiau, kitas vėliau, vienas kairėje, kitas dešinėje ir t.t.  Ženklo kintamumas. Visi ženklai, kurie žymi pradžią ir pabaigą, yra kintami. Šie ženklai žymi laiką. Nekintamais ženklais tautosakoje vadinami tie, kurių pasikeitimo laikas yra ilgesnis už žmogaus ilgiausią amžių, pvz. "saulė".  Ženklo sudėtis. Kiekvienas ženklas yra vienetas. Pvz.: duonos kepalas - ženklas vienetas. Kiekvieną ženklą galima išskaidyti į dalis. Pvz.: duonos kepalas - pluta, riekė, kriaušlys, minkštimas, padas, trupinys, raugas, kvapas ir t.t. Kiekvieno ženklo dalis yra naujas ženklas - naujas vienetas. Pvz.: riekė - yra naujas ženklas, naujas vienetas. Prie vieno ženklo pridėję vieną ar kelis ženklus, gauname naują ženklą, naują vienetą. Pvz.: duonkubilis, maišas, miltai, vanduo, šeimininkė, minkymas, rauginimas, šiluma, krosnis, malkos, ugnis, dūmai, kepimas ir t.t. Gaunamas naujas ženklas -"duonos kepalas", ir jeigu kurio nors nepridėsime, neturėsime "duonos kepalo". Ženklo reikšmė žmogui Reikšmės ženklas. Kiekvienas ženklas turi reikšmės ženklą: tai jo galimybių santykis su savimi ir kitais ženklais. Žinojimo ženklas. Reikšmės ženklas pagimdo žinojimo ženklą. Kuo mes daugiau pažįstame ženklo reikšmių, tuo mūsų žinojimas didėja.  Tikėjimo ženklas. Žinojimo (regėjimo, girdėjimo, lytėjimo ir t.t.) ženklas pagimdo tikėjimo ženklą. Kai žinojimas tampa nepajudinamas, jis tampa tikėjimo ženklu - kryptinga jėga. Tikėjimo ženklas yra žmogaus galybė.  Įstatymo ženklas. Tikėjimo ženklas pagimdo Įstatymo ženklą. Kai žmogus įsitikina, tikėjimo ženklas tampa įstatymu. Bendravimo ženklas. Įstatymo ženklas pagimdo bendravimo ženklą. Visur yra įstatymas, todėl visi ženklai veikia vienas kitą, "bendrauja". Svarbiausias mūsų bendravimo ženklas yra kalba. Vertinimo ženklas. Vertinimo ženklą kiekvienas žmogus įgyja su savo prasidėjimu, motinos įsčiose: gerai arba blogai. Visi ženklai savo prigimtimi nei geri, nei blogi, bet žmogus savo santykį su kitu ženklu visada vertina. Pvz.: ugnis gera, kai prie laužo šildomės rankas, ir ugnis bloga, kai dega namai. Pastaba. Senuose tekstuose vertinimo ženklas yra įvardintas pažinimu, ir jo ženklas obuolys.  Ženklo prasmė. Ženklo stengimasis dalytis į naujus ženklus ir ženklų stengimasis jungtis į vieną ženklą yra ženklo prasmė. Žodis Žodžio sudėtis. Kiekvienas žodis yra sudarytas iš dviejų dalių: kūno ir dvasios.  Žodžio kūnas. Žodžio kūnas sudarytas iš garsų - raidžių, kuriuos girdime, matome ir galime pakartoti; nepaisant to, ar suprantame, ar nesuprantame. Žodžio dvasia. Žodžio dvasia (jėga, veikla) priklauso nuo kalbėtojo dvasios, žodžio žodyninės reikšmės, klausytojo dvasinės būklės, jo supratimo ar nesupratimo. Žodžio dvasia, galinti prisiliesti prie klausytojo (suprantama), turi jėgą ir veikimo kryptį. Žodžio dvasia, negalinti prisiliesti prie klausytojo (nesuprantama), yra neveiksminga, bet ji yra. Ar žodis yra dvasia? Jeigu išgirstame ar perskaitome žodį ir jis įvykdo dvasios pakeitimą ar palieka antspaudą jis yra dvasia.  Žodis ir reikšmė  Žodžiai yra vienareikšmiai ir daugiareikšmiai. Tą patvirtina lietuvių šnekta ir žodynas. Vienareikšmiai žodžiai. Žodžiai, kurie turi tik vieną reikšmę, vadinami vienareikšmiais žodžiais. Dažniausiai vienareikšmiai yra jungtukai, įvardžiai ir skaitvardžiai. Pvz.: ir, tas, šeši. Daugiareikšmiai žodžiai. Žodžiai, kurie turi kelias reikšmes, vadinami daugiareikšmiais. Pvz.: "duona" -alga, amatas, darbas, maistas, penas, turtas ir t.t. Daugiareikšmių žodžių skirtumai. Daugiareikšmiai žodžiai visada turi vieną - tiesioginę - reikšmę, o visas kitas netiesiogines. Žodžio tiesioginė reikšmė yra tada, kai to žodžio neįmanoma pakeisti kitu tiesioginiu žodžiu. Pvz.: "Aš valgau duoną"; čia visų trijų žodžių reikšmė yra tiesioginė. Žodžio netiesioginė reikšmė yra tada, kai jį galima pakeisti kitais žodžiais. Pvz.: "Jis uždirba gerą duoną"; pirmųjų trijų žodžių reikšmė yra tiesioginė, o ketvirtas reiškia "algą"; "Jo duona dirbti kailius", duona čia - amatas; "Kurmio duona kasti žemę" -duona - darbas; "Jų namai niekada nestokojo duonos", duona - turtas.   Žodžio ženklas Visi tiesiogine reikšme pavartoti vienareikšmiai ir daugiareikšmiai žodžiai vadinami tiesioginiais ženklais. Pvz.: "Žaltys laka pieną". "Žaltys" - šliaužiantis gyvūnas; "laka" - maitinasi; "pienas" - skystas baltas maistas. Visi daugiareikšmiai žodžiai, pavartoti netiesiogine reikšme, vadinami netiesioginiais ženklais. Pvz.: "Žaltys laka pieną". "Žaltys" - išmintis; "laka" - renka, gauna, ieško; "pienas" - tobulumas, tyrumas, dvasinis penas. Paaiškinimas Pirma. Netiesioginiai ženklai yra atsiradę skirtingu laiku ir skirtingose tautose. Antra. Netiesioginiai skirtingų tautų ženklai yra ir skirtingi, ir bendri. Trečia. Daugelio netiesioginių ženklų tiesioginė reikšmė yra užmiršta. Ketvirta. Visa tautosaka reiškiasi tik tiesioginiais ir netiesioginiais ženklais. Penkta. Nors netiesioginio ženklo tiesioginis ženklas ir užmirštas, tautosakoje vis tiek vartojamas tas žodis ar žodžiai, kurie buvo pirmoje redakcijoje. Šešta. Dėl to, kad buvo užmirštas netiesioginio ženklo tiesioginis ženklas, kai kurie tautosakos tekstai buvo įvardinti antgamtiškais, stebukliniais, o būtybės netikroviškomis. Septinta. Nežinant netiesioginio ženklo reikšmės, negalima aiškint (interpretuoti) teksto pasikliaujant tik savo intuicija, sąskambių panašumu ir kt, nes tai klaidinimas. Tyrinėjant tautosaką, svarbiausia žinoti netiesioginio ženklo tiesioginę reikšmę. Netiesioginio ženklo suskirstymas  Netiesioginiai ženklai skirstomi Į vienažodžius ir daugiažodžius.  Netiesioginis ženklas, sudarytas iš vieno žodžio, vadinamas netiesioginiu ženklu - vienažodžiu. Pvz.: "eglė" - kunigas; "slibinas" - sloga, nedarna.  Netiesioginis ženklas, sudarytas iš kelių žodžių, vaidinamas netiesioginiu ženklu - daugiažodžiu. Pvz.: "Pramuši ledą, randi sidabrą, pramuši sidabrą, randi auksą" - kiaušinis.  Vienas tiesioginis ženklas gali turėti kelis netiesioginius ženklus. Pvz.: "kunigas" - deimantas, eglė, karvelis. Pastaba. Vienas ženklas turi daug tiesioginių ženklų. Tai nereiškia, kad iš jų vienas yra tiesioginis, o kiti netiesioginiai. Pvz.: arklys, aržilas (eržilas), ašvienis, ašva, drigantas, kuinas, kumelė, kumelys; ir pagal atspalvį: bėris, blesis, juodis, obuolmušis, sartis, širmis (širvis), šyvis. Visi šie žodžiai atsiradę pagal reikalą, paskirtį ir šnektoje buvo įstatymiškai aprėžti: niekas žirgui nedėjo pakinktų, o arkliui balno; karalius jojo tik ant šyvo žirgo; aukojo tik širvą žirgą; kumelių ir kumelių niekas nerišo ir nepančiojo; ašviais niekas nearė ir nejodinėjo - tai apeiginis gyvūnas; sartu jojo tik kumetis - karys - mirtininkas, nežinantis gailesčio. Taigi, užrašydami ar redaguodami tautosaką ir įvardindami visus tik "arkliais", nusikalstame - klastojame tautos praeitį ir ateitį. Netiesioginio ženklo reikšmė   Netiesioginio ženklo apimtis. Netiesioginis ženklas talpina savyje daugiau informacijos: apima didesnę erdvę ir laikotarpį, pateikia dvasios požymių santrauką. Pvz.: "Arkly, nelipk ant kojos"; "arkly" - netiesioginis ženklas, nes aišku, kad kreipiamasi į žmogų; sakytojas, pavartodamas šio ženklo žodį, pasako, kad užmynusysis ant kojos yra nejautrus, neakylas, išsiblaškęs, supurvino apavą, kad skauda ir 1.1. "Ne boba, o velnias", "Ta višta tikras velnias" - čia kalbama ne apie medžiaginę formą, bet apie blogą dvasią: suktumą, įžūlumą, kvailumą ir t.t.   Netiesioginio ženklo tikslumas. Netiesioginio ženklo reikšmė yra tiksli. Jos negalima aiškinti atsitiktinėmis ar savo sugalvotomis reikšmėmis (interpretuoti). Pvz.: "Senelis ir senelė nusipirko automobilį, bet nė vienas nemoka važiuoti. Ateina aštuonmetis vaikaitis, kuris su tėvo automobiliu buvo važiavęs. Senukai prašo pavėžinti. Visi sėda ir važiuoja. Privažiuoja kelio ženklą: trikampis su kryžiumi. Senelis sako, kad tai gal reiškia bažnyčią, vaikaitis - kryžių, senelė visus nuginčija, kad tai kapinės. Sankryžoje įvyko šiurpi avarija." Vadinasi, aiškinti pagal save yra nelaimė.