SŪDUVOS KRIVIJA

    

Žodžio Sūdava reikšmė: labai mylintis Dievą, gausiai aukojantis...

Daukšiai. Sūduvos krivio dvarvietė

Daukšiai. Dovinė. Krivaičių krikštykla

Daukšiai. Krivaičių seminarijos vieta ( dabar Kultūros namai)

Peramžiaus šventyklos aukojimo ir atnašavimo stalai

Pergalios šventyklos visi 3 stalo akmenys

Varnupiai. Peramžiaus, Pergalios šventyklos

Plynių piliakalnis. Perpačio alkakalnis 

Buvusi šventyklos vieta prie Marijampolės dramos teatro

Marijampolė. Senosios užtvankos teritorija

 Šakiai. Pergalios šventykla. Aukojimo akmuo

Šakiai. Pergalios šventykla. Atnašavimo stalas

Varnupių Kirvakalnio piliakalnis

  Padovinio piliakalnis. Jis priklauso seniausių paminklų grupei. Piliakalnio viršūnėje yra kapas.   Laidojome sūduvius krivius, kurie ėjo pareigas ir mirė už Sūduvos ribų - iš krivijų nuo Baltijos,     Daugavos, Dniepro, Pripetės, Būgo ir Vyslos. Kapakalnyje prisikėlusiųjų - 192,    neprisikėlusiųjų 569. Šis kapinynas vienintelis Tautoje ir Lietuvoje, jame palaidotas    paskutinis žmaičių krivis.

Padovinio piliakalnis. Vėlyvieji krivių kapai. Kiekvienas apskritimas yra kapas

Šakališkiai. Priekyje perkastas Išėjimo kalnelis, toliau kunigų kapas (Šakališkių piliakalnis)

Netičkampis. Kunigų kapas

Šakiai. Perkūno šventykla. Laužymo stalas

Šakiai. Perkūno šventykla. Aukojimo stalas

Šventragis. Sankryža. Buvęs susitikimo su Dievu kalnelis

                                                 Pilotiškės. Aušrakalnis - kalendorius

    Pagal tautosaką, mes, Sūduviai, pajudėję iš Sakaros, žinojome, kad gausime šitą žemę, bet nežinojome, kur ji yra ir kiek laiko sugaišime, kol ją pasieksime. Tai pati mažiausia žemė, bet pati svarbiausia. Sūduvos krivija buvo išskirtinė; čia gyveno vienintelis Tautos žmogus – tarpininkas tarp Tautos ir Dievo – kunigas; bet nei krivis, nei žmonės neturėjo jokių didesnių privilegijų, jeigu lygintume su kitomis gentimis. Sūduvos krivio dvaras buvo įkurtas dabartiniuose Daukšiuose (vieta prie pirmo posūkio į Amalviškių kaimą, po dešinei, ant kalniuko). Dvaro dydis ir pastatų kiekis netyrinėtas. Prie plento per Amalviškių kaimą iš abiejų pusių buvo daug gyvenamųjų būstų, žinyčių, Antrosios – Peramžiaus – išlikęs dainikalnis ir visi stalai. Trečioji šventykla – Pergalios – beveik neišlikusi. Ketvirtosios – Peržadžio – gerai išlikęs dainikalnis (dab. Varnupių piliakalnis). Penktosios – Perkūno – šventyklos išlikęs dainikalnis (dab. Varnupių kaime). Giria buvo pats didžiausias statinys krivijos centre. Krivijos centro vieta liko ta pati nuo įsikūrimo prie Baltijos jūros iki teokratinės santvarkos pabaigos; tai, ko nebuvo Pirmojo ar Antrojo Dvaro metu, atsirado per Trečiojo Dvaro laiką. Pavyzdžiui, vienuoliai, aptarnaujantys krivio dvarą, neturėjo savo Girios nei Pirmojo Dvaro, nei Antrojo Dvaro laiku, bet Trečiojo Dvaro laiku savąją Girią vienuoliai jau turėjo (Amalviškių kaime prie Amalvos palių). Ypatingai Sūduvos krivijos centras pakito Trečiojo Dvaro pradžioje, kai iš Galindos (dabartinių Suvalkų) buvo atkeltas valkatų vienuolynas (dabar Daukšių parapijos kapai) ir įkurta vienuolių – karių, vadinamų vyčių, gausi institucija. Taigi, nors krivijos centras buvo visą laiką toje pačioje vietoje, bet atsirasdavo vis naujų institucijų ir objektų. Vienas iš svarbesnių krivijos paminklų – krivių kapas (tiksliau – du kapai). Apie tris kilometrus nuo Daukšių link Šventragio – Igliau­kos yra kalnas (Šlavančių kaime prie Amalviškių kaimo ežios). Per jo vidurį nutiestas plentas. Vienas kapas yra plento rytų pusėje, ki tas – vakarų. Abiejuose kapuose yra palaidoti Sūduvos krivijos kriviai (vyskupai). Kapų viršūs grįsti moliu ir akmenimis. Rytiniame kape yra palaidoti devyniasdešimt trijų krivių pelenai, o vakariniame – septyniasdešimt septynių. Rytinėje plento pusėje yra žinyčia, maldykla, Išėjimo kalnelis (mirusiųjų deginimo vieta) ir palaikų kapas. Kodėl du kapai? Tiek rytinis, tiek vakarinis kapas – tai Sūduvos krivijos krivių (vyskupų) kapai. Skirtumas: rytiniame kape laidojo neprisikėlusiųjų, vakariniame – prisikėlusiųjų palaikus. Prisikėlusiųjų ir neprisikėlusiųjų laidojimo apeigų tekstai skirtingi. Prisikėlusius vienuolius, krivius ir kunigus visada laidodavo tik prisikėlusiųjų kape, nepaisant to, kokiame atstume nuo artimiausių prisikėlusiųjų kapų numirė. Dauguma krivių – neprisikėlę, o kunigai – visi prisikėlę. Dar viena svarbi krivijos institucija – krivaičių seminarija (mokykla). Ji buvo toje vietoje, kur dabar Daukšių miestelio kultūros namai. Seminarijos dydis: ilgis – apie dvidešimt keturi metrai, plotis – dvylika. Nuo seminarijos į pietų pusę už trisdešimties metrų – seminaristų bendrabutis. Nuo seminarijos į šiaurę – maldykla; iš jos šventtakis vedė Dovinės krivaičių krikštyklos link. Į maldyklą eidavo tik vieną kartą – po visų mokslų; iš maldyklos tiesiai keliaudavo į krikštyklą. Paskutinius krikštijimo akmenis išgabeno XX a. antroje pusėje, kai per melioracijos vajų tiesino Dovinės vagą. Įvairių krivijos objektų nemažai prie Amalvos, ypač prie Žuvinto palių. Bet tik tiek ir galime pasakyti – tie objektai netyrinėti.

Trečiasis kunigo dvaras

Marijampolė. Kunigų krikštykla. Du krikštyklos akmenys

Išvyka po Sūduvos šventvietes. I-II dvaro teritorijos.